Gimdymas – tikriausiai viena stipriausių patirčių moters gyvenime – tiek fizine, tiek emocine prasme. Ši patirtis – tai iš esmės perkeičianti vidinė kelionė – daugiau niekada moteris nebus tokia, kokia buvo iki gimdymo. Gimdymo patirtis gali būti sklandi ir nuostabi arba nemaloni ar net sukrečianti, traumuojanti moterį. Tai lemia keletas svarbių veiksnių:

• moters požiūris į gimdymą bei jos nusiteikimas gimdymu,
• santykis su savo kūnu,
• pasiruošimas gimdymui,
• aplinka bei žmonės, supantys gimdymo metu,
• fiziniai ypatumai,
• moters emocinė būsena, kuriai turi įtakos ir anksčiau minėti veiksniai.

Gimdymo baimė

Gana dažnai visuomenėje pasitaiko negatyvus požiūris į gimdymą. Nemažai moterų jaučia stiprią gimdymo baimę. Baimė – natūrali žmogaus išlikimo sąlyga. Jausti gimdymo baimę, kaip ir jaudulį, yra normalu – svarbu, kad ji nebūtų pernelyg stipri, kadangi tai ypač trukdo sklandžiai gimdymo patirčiai. Būna, kad negimdžiusioms moterims dar iki pastojimo arba jau laukiantis, kyla nerimas dėl nežinomybės gimdymo metu, kontrolės praradimo baimė. Tai įtakoja ir aplinkoje sklandantys pasakojimai apie neigiamas gimdymo patirtis, ar savoji ankstesnė sunki gimdymo patirtis. Moterį apima skausmo, mirties baimė. Kartais ji užvaldo taip, kad net kyla minčių niekada negimdyti ar nutraukti nėštumą tik pastojus.

Jei gimdymo baimė nėra paniška ir nereikia specialisto pagalbos, ją galima žymiai sumažinti ar net įveikti.

Svarbu paklausti savęs, iš kur ši baimė kyla, o tada žengti mažus žingsnius.

Pasiruošimas gimdymui – kad sumažinti baimę

• Teigiamas emocinis nusiteikimas bei tikėjimas kūno gebėjimu natūraliai pagimdyti. Gimdymo metu veikia pakaušio srityje esančios vadinamosios senosios smegenys, kurias turi visi žinduoliai. Kitaip sakant, kūnas turi žinojimą kaip pagimdyti kūdikį, tereikia leisti atsiverti tam procesui – atsipalaiduoti.

• Žinios apie gimdymo eigą. Svarbu žinoti, kas vyksta su moters kūnu ir kūdikiu gimdymo metu. Žinojimas suteikia daugiau pasitikėjimo procesu bei padeda aiškiau įsivaizduoti savo gimdymą, suvokti, kaip norėtumėte, kad jis vyktų, tačiau būti atviram ir nenumatytiems atvejams – gimdymas, kaip gamtos stichija, ne visada galima sukontroliuoti.

• Taip pat vertėtų žinoti, kaip natūraliai sau padėti. O jei tai nepadėtų – visada galima pasinaudoti medikamentiniais skausmo malšinimo būdais.

• Ištirta, jog fiziologiškai baimė sukelia įtampą, kuomet išsiskiria streso hormonai, blokuojantys pagrindinio gimdymo hormono oksitocino išsiskyrimą, bei endorfinų, veikiančių kaip nuskausminamieji, gamybą. Oksitocinas, pelnytai vadinamas meilės hormonu, skatina gimdos susitraukimus, bei prieraišumą meilės objektui – kūdikiui, o taip pat pieno tekėjimą iš krūtų. Šiam hormonui išsiskirti svarbiausia – atsipalaidavimas.

• Fizinis kūno paruošimas gimdymui sustiprina kūną, didina ištvermę bei pasitikėjimą jo galia. Svarbu judėjimas nėštumo metu, jei leidžia fizinė sveikata – pasivaikščiojimai, nėščiųjų mankšta, puikiai tinka vanduo – plaukiojimas, mankšta baseine. Taip pat kvėpavimo praktikos, padedančios atsipalaiduoti tarp sąrėmių, kvėpuoti sąrėmių bei stangų metu.

• Jauki aplinka, teikianti saugumo jausmą – pritemdyta aplinka, ramus personalo tonas, harmoninga muzika ar pan.

• Supantys geranoriški, palaikantys žmonės. Veiksmingos tarpusavio paramos grupės, nėščiųjų kursai ar pan., kur moterys turi galimybę bendrauti, dalijasi savo patirtimi bei jausmais.

• Gimdymo metu – svarbu supantis ligoninės personalas, pagalbą teikiantys artimieji ar dula. Atsipalaidavimas, visiškas saugumas – svarbi sąlyga tam ypatingajam meilės hormonui oksitocinui gamintis. Tad svarbu pagalvoti, su kokiais žmonėmis jaučiamasi saugiai.

• Galiausiai, baimę nugalėti padeda prasmės suvokimas, kad šios nelengvos kelionės nuostabus tikslas – susitikimas su savo kūdikiu 😍🤱

Krizinio nėštumo centre (KNC) galite gauti psichologinę, emocinę, o taip pat ir dulų konsultacijas, kurios suteiks daugiau žinių apie gimdymo eigą, taip pat pogimdyminį laikotarpį. Visus KNC aktualius skelbimus apie konsultacijas ir kursus galite rasti ČIA.

Informaciją parengė Jūratė Gritėnienė – Krizinio Neštumo Centro konsultantė, dula