• būti savimi tokia, kokia esi: be kaukių ir pagražinimų, be noro atitikti kitų lūkesčius ar vaikytis iliuzijos apie tobulą motinystę. Būnant savimi taps lengviau pamilti savo motinystės kelią, suteikti sau daugiau dėmesio, atjautos, geranoriškumo ir švelnumo.

• patyrinėti, ką, tapusi mama, iš tiesų jauti, kokias emocijas išgyveni (pvz., džiaugsmą, liūdesį, gėdą, kaltę, pilnatvės akimirkas, bejėgiškumą, pyktį, nerimą, ramybę, nepasitikėjimą savimi, vienišumą, pogimdyminės melancholijos ar pogimdyminės depresijos simptomus ir kt.).

• dalintis savo motinystės istorija, realiais patyrimais, suvokimais, iššūkiais ir atradimais (pvz., kūno gijimas ir pokyčiai, žindymo sunkumai, nuovargis, miego ir laiko sau trūkumas, aplinkinių pagalbos stoka, adaptacija prie pasikeitusios kasdienybės, dėmesio paskirstymo sunkumai, socialinė izoliacija ir kt.).

• kartu kurti artumą ir ryšį su kitomis mamomis. Tai darysime pagarbiai, pozityviai, be išankstinių nuostatų ar vertinimo, su nuoširdžiu supratimu ir priėmimu.

• ieškoti tinkamiausių savo ir kitų sunkumų įveikimo būdų, viena kitą palaikant, pastiprinant, padrąsinant, suteikiant emocinės paramos bei įgalinant.

"𝑆̌𝑖 𝑔𝑟𝑢𝑝𝑒̇ 𝑏𝑢𝑣𝑜 𝑡𝑎𝑟𝑠𝑖 𝑖𝑠̌𝑠𝑖𝑔𝑒𝑙𝑏𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑠, 𝑗𝑖 𝑎𝑡𝑠𝑖𝑟𝑎𝑑𝑜 𝑚𝑎𝑛𝑜 𝑚𝑎𝑚𝑦𝑠𝑡𝑒̇𝑠 𝑘𝑒𝑙𝑦𝑗𝑒 𝑝𝑎𝑐̌𝑖𝑢 𝑙𝑎𝑖𝑘𝑢 - 𝑡𝑎𝑑𝑎, 𝑘𝑎𝑖 𝑡𝑎𝑖𝑝 𝑛𝑜𝑟𝑒̇𝑗𝑜𝑠𝑖 𝑛𝑢𝑙𝑒𝑖𝑠𝑡𝑖 𝑟𝑎𝑛𝑘𝑎𝑠. 𝑃𝑟𝑎𝑑𝑒̇𝑑𝑎𝑚𝑎 𝑙𝑎𝑛𝑘𝑦𝑡𝑖 𝑔𝑟𝑢𝑝𝑒̨ 𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑎𝑢𝑠𝑖 𝑐̌𝑖𝑎 𝑟𝑎𝑠𝑡𝑖 𝑎𝑡𝑠𝑎𝑘𝑦𝑚𝑎̨, 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑝𝑎𝑠𝑖𝑟𝑢̄𝑝𝑖𝑛𝑡 𝑚𝑎𝑧̌𝑦𝑙𝑖𝑢, 𝑘𝑎𝑖𝑝 𝑖𝑠̌𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑡𝑖 𝑛𝑎𝑢𝑗𝑎𝑔𝑖𝑚𝑖𝑜 𝑒𝑡𝑎𝑝𝑎̨ 𝑛𝑒𝑠𝑢𝑡𝑟𝑎𝑢𝑚𝑢𝑜𝑗𝑎𝑛𝑡 𝑛𝑒𝑖 𝑣𝑎𝑖𝑘𝑜, 𝑛𝑒𝑖 𝑠𝑎𝑣𝑒̨𝑠, 𝑜 𝑔𝑎𝑣𝑎𝑢 𝑑𝑎𝑢𝑔 𝑑𝑎𝑢𝑔𝑖𝑎𝑢 𝑛𝑒𝑖 𝑚𝑎𝑛𝑖𝑎𝑢 𝑖̨𝑚𝑎𝑛𝑜𝑚𝑎. 𝐼𝑠̌𝑒̇𝑗𝑎𝑢 𝑢𝑧̌𝑎𝑢𝑔𝑢𝑠, 𝑠𝑢𝑠𝑡𝑖𝑝𝑟𝑒̇𝑗𝑢𝑠, 𝑠𝑢 𝑖̨𝑠𝑖𝑧̌𝑖𝑒𝑏𝑢𝑠𝑖𝑢 𝑝𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑢 𝑠𝑎𝑣𝑖𝑚𝑖 𝑖𝑟 𝑑𝑒̇𝑘𝑖𝑛𝑔𝑢𝑚𝑢 𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑖𝑚𝑢𝑖, 𝑠𝑢 𝑎𝑡𝑗𝑎𝑢𝑡𝑜𝑠 𝑠𝑎𝑢 𝑢𝑧̌𝑢𝑜𝑚𝑎𝑧𝑔𝑜𝑚 𝑖𝑟 𝑛𝑎𝑢𝑗𝑢 𝑘𝑎𝑖𝑚𝑢 .

𝐷𝑎𝑢𝑔 𝑑𝑎𝑟𝑏𝑜 𝑖̨𝑑𝑒̇𝑡𝑎, 𝑑𝑎𝑟 𝑑𝑎𝑢𝑔𝑖𝑎𝑢 𝑙𝑖𝑘𝑜. 𝑈𝑧̌𝑓𝑖𝑘𝑠𝑎𝑣𝑎𝑢 𝑣𝑖𝑠𝑎𝑠 𝑟𝑒𝑘𝑜𝑚𝑒𝑛𝑑𝑢𝑜𝑡𝑎𝑠 𝑝𝑟𝑎𝑘𝑡𝑖𝑘𝑎𝑠, 𝑘𝑎𝑑 𝑝𝑟𝑖𝑒 𝑗𝑢̨ 𝑔𝑟𝑖̨𝑧̌𝑐̌𝑖𝑎𝑢 𝑣𝑒̇𝑙 𝑖𝑟 𝑣𝑒̇𝑙, 𝑖̨𝑠𝑖𝑠𝑎𝑣𝑖𝑛𝑎𝑢 𝑣𝑖𝑠𝑢̨ 𝑝𝑎𝑠𝑎𝑘𝑜𝑡𝑎𝑠 𝑖𝑠𝑡𝑜𝑟𝑖𝑗𝑎𝑠, 𝑝𝑎𝑚𝑜𝑘𝑎𝑠 𝑖𝑟 𝑖̨𝑧̌𝑣𝑎𝑙𝑔𝑎𝑠 𝑘𝑖𝑙𝑢𝑠𝑖𝑎𝑠 𝑖𝑠̌ 𝑗𝑢̨. 𝐴𝑐̌𝑖𝑢̄ 𝐽𝑢𝑚𝑠, 𝑅𝑢̄𝑡𝑎, 𝑢𝑧̌ 𝑠̌𝑖𝑎̨ 𝑘𝑒𝑙𝑖𝑜𝑛𝑒̨ 𝑖𝑟 𝑎𝑐̌𝑖𝑢̄ 𝑘𝑖𝑒𝑘𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎𝑖 𝑚𝑎𝑚𝑦𝑡𝑒𝑖 𝑢𝑧̌ 𝑎𝑡𝑣𝑖𝑟𝑢𝑚𝑎̨, 𝑝𝑎𝑠𝑖𝑡𝑖𝑘𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎̨ 𝑖𝑟 𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎̨ 𝑘𝑎𝑟𝑡𝑢."