Tėvystė tai kelionė, kai vieną minutę myli iki mėnulio ir atgal, o kitą – slapčia googlini „kaip neprarasti kantrybės su trimetuku“.
Kai vaiko emocijos sprogsta greičiau nei ryto kava suspėja ataušti. Kai nežinai, ar čia tu per jautrus(-i), ar čia vaikas per garsus, ar čia viskas normalu. Jei kartais atrodo, kad pervargot, susipainiojot tarp savo ir vaikų jausmų, arba tiesiog norisi išgirsti, kad „su jumis viskas gerai“ – kviečiu pasikalbėti. Be vertinimo, be patarimų, kurių neprašėt – tik saugi erdvė suprasti save.

Psichologo konsultacija – kai reikia ne „sutaisyti“, o tiesiog padėti išbūti. Ir rasti kelią atgal į save – net jei ten dabar truputį triukšminga.