„Pamenu, prieš kelis metus mažėlis sūnus vartė nuotraukų albumą ir iš jo iškrito vyro mamos laidotuvių nuotraukos. Per kojas perėjo šaltis, galvojau, ką aš jam sakysiu, kaip papasakosiu, kas jose. Pati nustebau dėl tokios savo reakcijos – juk žinau, kad su vaikais kalbėtis apie mirtį ir netektis galima ir netgi reikia, ir, atrodo, netgi žinau, ką ir kaip sakyti. Po kelių sekundžių, prašmėžavus šioms mintims ir stebėjimuisi savo suglumimu, išgirdau sūnaus reakciją: „čia kažkas miręs“. Jis tai pasakė ramiai, paprastai.“ Irma Skruibienė, 2019 10 27, įrašas tinklaraštyje „Namų terapija“ Vesdama seminarus netekčių psichologijos tema susidūriau su daugybe dalyvių iškeltų klausimų, kaip būti šalia gedinčių vaikų: kaip su jais kalbėtis, ką sakyti, ko nesakyti? Terapijos sesijose dažnai tenka susidurti su jau suaugusiais žmonėmis, vaikystėje patyrusiais netektį, apie kurią nebuvo galimybės su niekuo pasikalbėti, galbūt net nebuvo aišku, kas ir kaip įvyko, ir šios patirties padariniai jaučiami iki dabar. Augindama savo vaikus tiesiogiai patyriau, ką reiškia kalbėtis su vaikais mirties tema. Šios patirtys skatino galvoti, kaip padėti suaugusiems lengviau rasti būdus su savo vaikais kalbėtis apie mirtį ir netektis.
Taip po truputį gimė istorija ir tekstas knygelei apie susidūrimą su mirtimi bei netektimis, skirtai vaikams bei jais besirūpinantiems suaugusiems. Vienas iš šio seminaro tikslų yra surinkti dalį lėšų šios knygelės leidybai. Tad dalyvaudami/os šiame seminare ne tik įgysite vertingų žinių, bet taip pat prisidėsite prie vaikiškos knygelės apie susidūrimą su mirtimi bei netektimis atsiradimo.
APIE SEMINARĄ
Kaip skirtingo amžiaus vaikai supranta mirtį?
Kaip vaikai gedi?
Kaip galime jiems padėti?
O kas nepadeda?
Kaip rasti tinkamus žodžius?
Ar vesti į laidotuves?
O jei tai savižudybė?
Šie ir panašūs klausimai iškyla artimoje aplinkoje įvykus netekčiai, o galbūt ir tuomet, kai vaikai pradeda daugiau domėtis mirties tema ir apie ją klausinėti.
Pirmoje seminaro dalyje pristatysiu medžiagą, kuri padės atsakyti į čia pateiktus klausimus, o antroji jo dalis bus skirta Jums iškilusių klausimų aptarimui.
Bus išduodami pažymėjimai apie dalyvavimą seminare.
Įrašas nebus daromas.
ATSILIEPIMAI
„Šiltas ir nuraminantis seminaras, tokia nerimą ir įtampą suaugusiems keliančia tema.“
„Vertingas ir labai praktinis, realistinis. Seminaras naudingas tiek profesionalams, tiek tėvams.“
„Mirties tema jautri, keliaujanti per įvairias emocijas - taip ir šis seminaras leido prisiliesti prie daug skirtingų emocijų, empatiškai jose pabūti ir ramiai save jose pasimatuoti bei priimti.“
„Tema nelengva, svarbi ir aptarta profesionaliai, subtiliai ir nuoširdžiai papildyta asmenine patirtimi.“ Asta
DAUGIAU APIE MANE IR MANO PATIRTĮ
Esu Irma Skruibienė, klinikinė psichologė (2008), C.G. Jung analitinės krypties psichoterapeutė (2021), knygos „Namų psichologija“ (Alma littera, Vilnius, 2019) bendraautorė, tinklaraščio „Namų terapija“ (namuterapija.lt) kūrėja. Šiuo metu turiu privačią psichoterapijos praktiką, teikiu individualias konsultacijas suaugusiems, gilinuosi į aplinkos psichologijos sritį, vedu seminarus apie psichologinius namų kūrimo aspektus.
Dar būdama psichologijos studentė savanoriškai įsitraukiau į emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybos „Jaunimo linija“ veiklą, koordinavau emocinę paramą laiškais teikiančių savanorių darbą, vedžiau jiems mokymus. Nuo paskutinių psichologijos studijų metų dirbdama Jaunimo psichologinės paramos centre vedžiau seminarus krizių įveikimo, savižudybių prevencijos ir netekčių psichologijos temomis, prisidėjau prie knygelės „Netektys. Draugo laiškai II“ (Heksagrama, Vilnius, 2005) rengimo, taip pat esu viena iš leidinio „Krizių valdymas mokyklose. Metodinė medžiaga mokyklų krizių valdymo komandoms“ (Jaunimo psichologinės paramos centras, Vilnius, 2010) rengėjų. Magistro darbą apsigyniau traumų psichologijos tema: „Politines represijas patyrusiųjų potrauminis augimas“.
